Darbo vizitas Norvegijos Froya pagrindinėje mokykloje kitoks skandinaviško švietimo požiūris į mokinį ir mokytoją

Darbo vizitas Norvegijos Froya pagrindinėje mokykloje: kitoks skandinaviško švietimo požiūris į mokinį ir mokytoją

Balandžio 8-10 dienomis dvi Rokiškio „Romuvos“ mokytojos R.Valentienė ir I.Laužadienė bei socialinė pedagogė J.Adomavičienė dalyvavo Erasmus+ projekto mobilume Norvegijoje. Šio apsilankymo tikslas - susipažinti su skandinaviška švietimo sistema, ugdymo proceso planavimo ir organizavimo ypatumais, daugiausia dėmesio skiriant pamokai, vertinimui ir įtraukčiai.

Froya pagrindinė mokykla- tai 8-10 klasių mokykla, kurioje mokosi 175 mokiniai ir dirba 35 mokytojai bei pagalbos mokiniui specialistai. Froya pagrindinėje mokykloje kuriama įvairi ir įtrauki bendruomenė, kurioje vertinamas mokymasis vieni iš kitų. Mokyklos veikla grindžiama dviem pagrindinėmis vertybėmis: dosnumu ir atsparumu. Mokiniai ir mokytojai mokosi kartu, nebijo klysti ir palaiko vieni kitus. Tai padeda sukurti jaukią ir pozityvią mokymosi aplinką. Pagrindinis tikslas- ugdyti savarankiškus, atsparius jaunuolius, pasirengusius ateities iššūkiams. Mokykloje be norvegų mokosi įvairių tautybių mokiniai: lenkai, filipiniečiai,šrilankiečiai, bulgarai, ukrainiečiai, lietuviai ir kiti, nes Froya sala yra populiari tarp imigrantų, kuriems čia gana lengva susirasti darbą-viena iš populiariausių darbo vietų yra SalMar lašišų fabrikas. Daugelis atvyksta į šią salą ieškodami ramybės gamtos prieglobstyje.

Visos trys dienos buvo intensyvios ir turiningos.Susipažinome su mokyklos erdvėmis, analizavome šiaurietišką ugdymo filosofiją. Diskutavome apie viską: nuo pamokos architektūros iki mokytojo kasdienybės bei vertinimo sistemos subtilybių. Kas labiausiai krito į akis? Norvegijoje mokinys vertinamas ne tik už žinias – čia svarbią vietą užima drausmė ir elgesys. Vertinime atsisakyta pažymių, yra trys pasiekimų lygmenys. Vertinimo procesas čia remiasi diskusija. Mokinys kartu su mokytoju aptaria atliktą darbą, mokosi argumentuotai įsivertinti savo pasiekimus ir, svarbiausia, turi galimybę pasitaisyti bei mokytis iš savo klaidų. Tai ugdo atsakomybę, o ne baimę. Svarbiausias yra mokinys, o ne jo pažymys.

Didelį įspūdį paliko mokykloje diegiama griežta mobiliųjų telefonų naudojimo tvarka. Telefonai surenkami pirmos pamokos pradžioje ir užrakinami saugioje patalpoje. Iškilus svarbiam reikalui, mokinys kreipiasi į atsakingą asmenį ir jam duodamas telefonas. Stebina tai, kad nei mokiniams, nei suaugusiems nekyla klausimų dėl šių taisyklių prasmingumo. Rezultatas – didesnis mokinių dėmesingumas pamokose, aktyvesnis bendravimas per pertraukas. Mažėjanti ekranų priklausomybė tiesiogiai koreliuoja su mažesniu patyčių mastu ir tinkamesniu elgesiu.

Mokykloje mokiniai ir mokytojai avi šlepetes, taip taupomos lėšos valytojų darbo apmokėjimui. Mokykloje nėra skambučių.Kodėl? Mokytojas puikiai žino, kada turi pabaigti pamoką. Papildomas triukšmas gali sukelti diskomfortą individualių poreikių mokiniams. Pamokos prasideda 8.55. Mokiniams pamokos vyksta toje pačioje klasėje, nebent jie turi pasirenkamas pamokas ar kitas specifines veiklas. Lentoje yra surašomos visos dienos veiklos, jos pristatomos ir aptariamos su mokiniais. Tuomet 15 minučių skiriama skaitymui. Skaito visi- ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Pamokoje vyrauja patyriminis mokymasis, todėl dažnai taikoma grupinio darbo metodika. Mokinius į grupes suskirsto mokytojai.

Didžiausią įspūdį paliko Norvegijos mokytojų ir pagalbos specialistų atsidavimas ir požiūris į kiekvieną vaiką kaip į augančią asmenybę, kuriai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą, kad ji patirtų sėkmę. Klasėje užtraukiamos užuolaidos, išjungiamos ryškios šviesos, jei tai padeda vaikui jaustis ramiau. Atskirose patalpose mokiniams siūloma skaityti, piešti, paklausyti raminančios muzikos, žaisti stalo žaidimus, atlikti kvėpavimo pratimus ar pamedituoti. Socialinis pedagogas čia atlieka tik savo tiesioginį darbą: jis nedirba pavaduojančiu mokytoju, nėra atsakingas už maitinimą ar lankomumo statistiką. Visas dėmesys sutelkiamas į mokinio emocinę būseną, elgesio korekciją ir nerimo valdymą.

Maloniai nustebino pedagogų bendruomeniškumas: jokios baimės dalintis patirtimi, gebėjimas dirbti kartu vienoje erdvėje, išklausyti vienas kitą ir kartu spręsti kylančias problemas. Mokytojai naudoja Teams platformą, kur sukelia ateinančios savaitės pamokų planus ir, jeigu mokytoja negali vesti pamokos, kitas kolega, net ir nebūdamas to dalyko specialistas, gali pravesti pamoką. Mokytojai pertraukas leidžia mokytojų kambaryje šnekučiuodamiesi bei gerdami kavą ar arbatą. Čia pat už stiklinės sienos jiems įrengtos pasirengimo darbui erdvės. Mokytojai taip pat turi „pauzės erdvę“, kurioje jie gali atsipalaiduoti masažo kėdėje ar tiesiog ilsėtis, šioje erdvėje draudžiama kalbėtis apie darbą.

Koks tipinis Norvegijos mokytojas ir mokinys? Norvegijos mokyklos mokytojas yra saugus suaugęs žmogus, kuris yra lengvai pasiekiamas ir nepervargęs. Jis visuomet kantriai išklauso kiekvieną mokinį ir siūlo galimus sprendimus. Mokytojas yra linksmas, nuolat tobulėja. O tipinis norvegų mokinys yra motyvuotas, pareigingas ir kultūringas jaunas žmogus, siekiantis tobulėti pagal savo gebėjimus ir galimybes. Taip pat mokinys aktyviai reiškia savo nuomonę, prašo pagalbos ir nebijo klysti.

Ši patirtis buvo labai įkvepianti ir suteikė daug idėjų, kurios paskatino permąstyti ir mūsų pačių ugdymo praktiką.

Medžiagą parengė mobilumo dalyvės: R. Valentienė, I Laužadienė ir J.Adomavičienė