Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ veikla – asmenybės ugdymo stovykla (69 veikla)

Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ veikla – asmenybės ugdymo stovykla (69 veikla)

Birželio 3–4 dienomis mūsų gimnazijos I–II klasių mokiniai ir bendruomenės nariai dalyvavo išskirtinėje dviejų dienų stovykloje, vykusioje Žiobiškio turistinėje bazėje. Bendradarbiavimo ir nuostatų kaitos stovykla mokytojams, mokiniams ir tėvams vyko pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ veiklos planą (69 veikla).

Stovyklos metu vyko „Asmenybės ugdymo ir savęs pažinimo mokymai“, kurių pagrindinis tikslas – skatinti mokinius geriau pažinti save, lavinti bendradarbiavimo įgūdžius bei stiprinti tarpusavio ryšius.

Ši stovykla buvo ne tik poilsis gamtos apsuptyje, bet ir intensyvus asmeninis augimas. Veiklas vedė profesionalūs „Jaunimo klubo“ lektoriai, kurie sugebėjo sukurti įtraukiančią, dinamišką ir įkvepiančią aplinką visiems dalyviams. Dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į įvairius komandinius žaidimus, diskusijas, refleksijas bei kūrybinius iššūkius, kurie skatino mąstyti, veikti kartu ir pasitikėti vieni kitais.

Ypač džiugu, kad į veiklų sūkurį įsitraukė ne tik mokiniai, bet ir juos lydėję mokytojai bei tėvai. Pastarieji trumpam atsisakė savo įprastų vaidmenų ir tapo komandų nariais bei pilnaverčiais partneriais, o tai sustiprino bendruomeniškumo jausmą ir pasitikėjimą tarp visų stovyklos dalyvių.

Ši patirtis neabejotinai paliko gilų įspūdį dalyviams – tai buvo ne tik proga praleisti laiką gamtoje, bet ir stiprus postūmis asmeniniam tobulėjimui, savęs atradimui bei bendruomenės ryšio stiprinimui.

Apie stovyklą sako mamos

Mama Rita teigė, kad stovykla labai patiko, o „Laikroduko“ užduotis bus ne kartą panaudota gyvenime, nes labai gražiai apjungia net ir nepažįstamus žmones bendravimui bei ypač tinka paaugliams, norintiems gilintis į savo vidinį pasaulį.

Mama Skaidrė teigė: „Smagu susipažinti ir pabendrauti su vaikų bendraamžiais. Gerai, kad gimnazijoje organizuojamos tokios veiklos.“

Mama Rūta teigė, kad susirinkę skirtingi vaikai tapo atviresni, vieni kitus daugiau pažino, įgijo daugiau pasitikėjimo savimi. Džiugu ir tai, kad veiklose su vaikais mamos nejautė amžiaus skirtumo. Laikas labai greitai prabėgo, o grįžtant namo mamos diskutavo, kad tokios stovyklos labai reikalingos ir naudingos visiems bendruomenės nariams.

Apie stovyklą sako mokiniai:

„Sužinojau, kad nereikia bijoti ir nepabandžiusi nesužinosiu, ar galiu padaryti“; „Stovykloje išmokau bendrauti su naujais žmonėmis, daugiau komunikuoti, nors truputį ir baisu“; „Labiausiai išmokau pasitikėti savimi, bendrauti su kitais“; „Supratau, kad geriau išmokau lietuviškai kalbėti“; „Sužinojau, kad galiu būti gyvas, nors miegojau 4 val., bei sužinojau daugiau apie savanorystę“; „Komandoje dirbdamas supratau, kad galiu padaryti klaidų ir nebijoti, kad mane pasmerks“; „Supratau, kad darbas komandoje moko atsakingumo“; „Smagu kad dirbdama komandoje buvau išgirsta, buvo gera, nes jaučiausi išgirsta‘; „Gera jausti pagarbą, būti išklausytam“.

Apie stovyklą sako mokytojos

Smagu pamatyti vaikus kitokiose aplinkose: jie džiugina, stebina, moko mus, suaugusiuosius, priverčia keistis.