Akimirkos iš spektaklio „Amžina ugnis“

2025 metų gegužės 23 dieną Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos pilnutėlėje aktų salėje buvo parodytas teatro studijos spektaklis pagal Vydūno dramą „Amžina ugnis“.

Neatsitiktinai buvo pasirinkta kurti pjesę pagal šią dramą. Pirmiausia, kad gimnazijai suteiktas „Romuvos“ vardas, todėl kilo idėja jį įprasminti. Nors veiksmas vyksta apie 1400-uosius metus, tačiau rašytojo ir filosofo idėjos išlieka amžinos.

Pagrindinis spektaklio sumanymas buvo atskleisti tai, jog žmogus turi suprasti savo kilnų pašaukimą - siekti dvasinio tobulėjimo, jausti ryšį su jį supančia aplinka, gimtuoju kraštu, jo istorija, kalba, kultūra. Svarbu, jog žmogus išsaugotų ir ugdytųsi tai, ką paveldi iš amžių ir neštų ateinančioms kartoms: žmoniškumą, laisvės troškimą, meilę gimtajam kraštui. Ypač tai svarbu keičiantis papročiams, religijoms ir politinėms sistemoms. Spektaklyje vaizduojama Romuva – senoji baltų šventovė, o svarbiausias simbolis - ugnis, apvalanti ir atsinaujinanti jėga, kurioje slypi visatos gyvybė ir Lietuvos išlikimas.

Dramoje įsimintina pagrindinė veikėja Grožvyda, kuri, atsisakiusi asmeninės laimės, pasiryžta vykti į Romuvą ir „nešti amžinąją ugnį“ į visų lietuvių širdis. Tai svarbus pasiaukojimo tėvynei žygdarbis, siekimas išsaugoti širdyje dvasinį tyrumą, tėvynės meilę, ryšį su praeitimi, veržimąsi į tobulesnį gyvenimą.

Tauria išmintimi bei dvasingu žodžiu VYDŪNAS savo gyvenimą pavertė šios ugnies spinduliais, kurie, tikime, švies mums Darnos, Doros ir Tautos kelyje.